įstygavojimas

×įstygavójimas sm. (1) → įstygavoti: 1. Karalius paklausė karalienės šnibždėjimo ir savo pagelbininkų įstygavojimo, liepė pavadinti dailidę BsPII19(Varn). 2. refl. Įsistigavójimas KŽ. \ stygavojimas; įstygavojimas